-
VAIKAI
Filed under VaikaiRgs 27VAIKO RAIDOS (VYSTYMOSI) PERIODAI IR JŲ
CHARAKTERISTIKA
Pediatrija tai medicinos mokslo sritis, kurios objektas – augančio žmogaus organizmas (nuo gimimo iki 18 metų).
Intensyvus augimas ir vystymasis – tai vaiko organizmą tiksliausiai charakterizuojantys procesai, tuo pačiu įvardijantys savybes, kuriomis jis skiriasi išsiskiria iš suaugusiųjų.
Augimo metu vaikas nuolat keičiasi. Kiekvienam jo amžiaus periodui būdingi tam tikri ypatumai. Todėl neįmanoma naujagimio lyginti su kūdikiu, kuriam jau sukako 1 mėnuo ir pan. Kuo vaikas jaunesnis, tuo greičiau jis auga, greičiau didėja jo kūno matmenys. Tik susipažinus su visais vaiko organizmo vystymosi etapais, galima spręsti kada šis (raidos) procesas vyksta sklandžiai ir kada ne, laiku pastebėti įvairius patologinius pokyčius, pasitaikančius atitinkamo amžiaus vaikams.
Skiriami šie vaiko amžiaus periodai:
Intrauterinis arba prenatalinis laikotarpis (iki gimimo)
1) Embrioninio vystymosi (gemalo) fazė.
1) Placentinio vystymosi (vaisiaus arba fetalinė) fazė.
Embriogenezė prasideda 3-ą savaitę po apvaisinimo (pirmąsias 2 savaites – blastogenezė) ir baigiasi trečią nėštumo mėnesį (intrauteris periodas).
Šiame etape prasideda pačių svarbiausių organų užuomazgos. Šiuo laikotarpiu bet koks pažeidimas gali sukelti gemalo (embriono) žūtį (persileidimą) arba įvairius apsigimimus (įgimtas organų arba atskirų kūno dalių formavimosi ydas). Embrionas yra labai jautrus virusams: raudoniukės, gripo, hepatito, poliomielito, citomegalijos.
Vaistinės medikamentinės embriopatijos: sulfanilamidai, antibiotikai (ypatingai tetraciklino grupės), hormonai (kortikosteroidai, insulinas), citostatikai, vitaminai, chininas.
Diabetinės encefalopatijos: 12 % – žarnyno atrofija, širdies ydos, galūnių vystymosi patologijos, kaukolės bei galvos smegenų formavimosi sutrikimai, anencefalija.
Fetopatijos: Susiformavusio vaisiaus struktūrų ar atskirų jo audinių pažeidimas. Dažnai pasireiškia, esant rezus konfliktui, diabetui, vaisiaus infekcijų metu (vėjaraupiai, herpesas, virusinis hepatitas, įgimtas sifilis, toksoplazmozė). Tokių infekcijų atvejais būna atitinkami vaisiaus susirgimai: encefalomielitai, miozitai, nekrozės, įgimti hepatitai, pereinantys į cerozę, naujagimių pneumonijos. Fibroblastozė, mukoviscidozė, kalcinozė, įgimtas adrenogenitalinis sindromas, vaikų cerebralinis paralyžius (VCP), pilorinės muskulatūros hipertrofija, – viso to rezultatas – neišnešiotumas, persileidimai, naujagimių sveikatos sutrikimai ar jų mirtingumas.
Naujagimystės periodas
Šis etapas tęsiasi nuo kūdikio gimimo momento iki 1 mėnesio.
Nuo pirmojo naujagimio įkvėpimo prasideda:
1) kvėpavimas plaučiais (jie išsilygina, išnyksta raukšlėtumas);
2) pakinta kraujotakos sistema (mažasis kraujo apytakos ratas);
3) keičiasi inkstų bei virškinamojo trakto veikla;
4) atsiranda savaiminė termoreguliacija.
Naujagimystės periodas – tai laikotarpis, kurio metu kūdikis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Šiuo laikotarpiu galimos ir tam tikros pereinamosios patologinės reakcijos: fiziologinė gelta, fiziologinis svorio mažėjimas, tranzitorinė hipertermija, fiziologinė eritema ir pan.
Naujagimystės periode gali išryškėti ir embrioninio vystymosi sutrikimai (apsigimimai, širdies ydos), o taip pat – gimdymo traumų pasekmės: vidinės kaukolės trauma, raktikaulio lūžis, gimdinis viršutinių galūnių paralyžius, nugaros smegenų pažeidimas.
Naujagimystės laikotarpiu pasitaikantys susirgimai:
Bambutės žaizdelės infekcija (omfalitas);
Odos susirgimai: piodermija, naujagimių pūslinė, naujagimių flegmona, pūlinis mastitas, sepsis; gelta; pneumonija (plaučių atelektazė – subliuškimas, aspiracinė pneumonija).
Įgimtos atramos-judėjimo sistemos deformacijos:
1) įgimtas šlaunikaulio išnirimas;
2) įgimta šleivapėdystė;
3) kreivakaklystė.
Chromosominės ligos:
1) Dauno liga;
2) Šereševskio-Ternerio sindromas.
Genų ligos:
1) fenilketonurija.
Naujagimio charakteristikos
Duomenys Gimimo momentu 1-eriu metu Svoris Nuo 2500 iki 5000 (vidutiniškai 3400 g) Dideja trigubai Ugis Apie 50 cm + 25 cm Galvos apimtis 32 – 33 cm + 10 cm Krutines apimtis 30 – 31 cm + 15 cm Vaiko kūno proporcijos labai skiriasi nuo suaugusiųjų. Galva sudaro 1/4 viso kūno (suaugusio žmogaus – 1/8 dalį). Smegeninė galvos dalis didesnė už veidinę. Pleištinis momenėlis (tarp kaktos ir pakaušinės dalies) – atviras, nesuaugęs. Kojos trumpos, kūnas, palyginti, ilgas. Krūtinės ląsta trumpa, statinaitės formos, nejudri. Kūno vidurys esti virš bambutės (suaugusiųjų – ties didžiuoju šlaunikaulio gūbriu).
Oda – švelni, lengvai pažeidžiama, šiek tiek pabrinkusi, su tankiu kraujagyslių tinklu.
Raumeninis audinys – silpnai išsivystęs. Raumenų masė sudaro 23 % bendro kūno svorio (suaugusiųjų vidutiniškai apie 43 %. Būdingas lenkiamųjų galūnių raumenų hipertonusas; dėl šios priežasties naujagimiai esti jiems būdingoje pozoje: rankos prispaustos prie kūno ir sulenktos per alkūnes, plaštakos sugniaužtos į kumščius, tad nykštys esti aukščiau visų kitų rankos pirštų, kojos kiek praskėstos, sulenktos tiek per kelius, tiek klubo sąnarių vietose.
Nervų sistema. Didžiųjų pusrutulių žievė nefunkcionuoja (ramybės periodas). Naujagimio judesiai nevalingi, chaotiški, trūkčiojantys. Labai ryškūs nesalyginiai refleksai: čiulpimo, rijimo, ieškojimo, ryklės ir kt. Naujagimis būna budrus tik labai trumpą laiką, dažniausiai jis miega (20 – 22 val. per parą).
Visi vaiko organai bei jų sistemos turi tam tikrų ypatumų, bet panagrinėsime tik tas, apie kurias turėtų žinoti masažuotojas – tai oda, raumenys, nervų sistema.
Žindymo laikotarpis
Nuo 1 mėnesio iki 1 metų.
Apibūdinamas intensyviu augimu bei vi didėjančiu kūno svoriu. Svorio gali priaugti net trigubai. Ūgis padidėja iki 25 cm. Daugiau niekuomet kūdikis neauga taip greitai. Bet svarbiausia, pirmaisiais gyvenimo metais pradeda formuotis jo motorikos, o taip pat – nervų bei psichikos sistema. Nuo refleksinių, nepriklausomų nuo odos naujagimio judesių iki svarbiausio motorikos išsivystymo rezultato – savarankiško vaikščiojimo. Šio periodo svarbos nevertinti neįmanoma. Žmonėmis negimstama, jais tampama. Kūdikio gimimo momentu jo nervų sistema, lyginant su kitomis organų sistemomis, mažiausiai subrendusi ir nepakankamai susiformavusi. Čia ir visa žmogaus, kaip individo, išskirtinė reikšmė bei prasmingumas. Nervų sistema formuojasi palengva ir tam yra būtina kito (suaugusio) žmogaus įtaka. Gyvūnai gimsta daug labiau subrendę ir gerokai daugiau prisitaikę prie savo gyvenamosios aplinkos sąlygų. Kuo žemesnei išsivystymo pakopai priklauso gyvūnas, tuo geriau prisitaikę gimsta jo palikuonys.
Tačiau, vis dėlto, įtakoti galima tik tų sistemų vystymąsi, kurios dar tebėra savo formavimosi stadijoje, kai smegenys jau būna pilnai susiformavusios, pakeisti tai, kas praleista, nebeįmanoma. Pavyzdys: vaikai – pamestinukai, maugliai.
Stokojant taktilinių, vizualinių ar akustinių dirgiklių, sulėtėja nervinės-psichologinės kūdikio reakcijos (visiškai izoliavus nuo garsinių ar vizualinių dirgiklių, jis užaugtų kurčias ir aklas). Naujagimių galvos smegenų masė palyginus yra didelė – 1/8 kūno svorio, o suaugusio žmogaus – 1/40 jo kūno svorio. Pirmaisiais 6 jo gyvenimo mėnesiais vaiko smegenų masė padidėja 85 % (svarbu, kad per anksti neužsidarytų momenėlis). Nuo 7 metų smegenys visiškai nustoja augti.
Naujagimių smegenų vagelės ir vingiai nelabai ryškūs. Pilkasis galvos smegenų dangalas dar ne visai atsiskyręs nuo baltojo. Nors naujagimis turi tiek pat nervinių ląstelių didžiuosiuose pusrutuliuose kiek ir suaugęs žmogus, tačiau jos dar nesubrendusios ir formuojasi nevienodai.
Šio periodo ligos ir susirgimai:
I. Virškinamojo trakto ligos:
1) dispepsija (paprastoji, toksinė);
2) chroniškas mitybos sutrikimas (hipotrofija).
II. kvėpavimo organų susirgimai:
1) pneumonija, ŪRVI (ūmi respiracinė virusinė infekcija);
2) ūmus laringitas (krupas).
III. Diatezės:
1) eksudacinis-katarinis;
2) 2) limfinis hipoplastinis;
3) 3) neuro-artritinis.
IV. Rachitas (spazmofilija).
V. Infekciniai susirgimai:
1) kokliušas;
2) 2) vėjaraupiai;
3) difterija.
VI. Nervų sistemos ligos:
1) encefalopatija;
2) VCP;
3) gimdiniai paralyžiai.
VII. Atramos-judėjimo (motorinės) sistemos (AMS) sutrikimai:
1) kreivakaklystė;
2) šleivapėdystė;
3) klubo sąnario displazija.
Ankstyvasis ikimokyklinis amžius
Nuo 1 iki 4 metų.
Apibūdinamas tolimesniu vaiko augimu ir vystymusi (tačiau augimo energija kiek sumažėjusi). Vyrauja centrinė nervų sistema. Susipažįstama su aplinka. Formuojasi motoriniai įgūdžiai (vaikas mokosi bėgioti, šokinėti). Vystosi kalba. Iš tiesų, 2 – 4-ieji vaiko amžiaus metai – tai pirmasis kritinis jo psichikos formavimosi periodas. Šiuo laikotarpiu ypač svarbi pedagoginė korekcija. Kad nesutriktų vaiko nervų-psichikos vystymasis, būtina jam nuolat aiškinti, daug skaityti, pasakoti.
Šiame amžiaus periode vaikai būna labai smalsūs, daug klausinėja, o suaugusiojo pareiga – šio susidomėjimo neslopinti. Tai vadinamasis “kodėlčiukų” amžius. Ir į visus vaiko klausimus būtina atsakyti, negalima tiesiog juo atsikratyti, kategoriškai ištarus “Atstok!”. Vaikui būtina kaupti patirtį.
Šio periodo ligos:
I. Virškinamojo trakto susirgimai:
II. ŪRVI, kiti infekciniai susirgimai: tymai, vėjaraupiai, skarlatina, pneumonija, obstrukcinis bronchitas, krupas.
III. Apsinuodijimas vaistais.
IV. Nervų sistemos susirgimai: VCP.
V. Atramos – judėjimo sistemos ligos: šleivapadystė, kreivakaklystė, displazija.
VI. Svetimkūnių patekimas į nosį, ausis, plaučius, skrandį arba žarnyną.
Ikimokyklinis amžius
Nuo 4 iki 7 metų.
1. Vyraujantį vaidmenį atlieka organizmo funkcijos ir vaiko nervinė-psichinė veikla.
2. Raumenys tvirtėja, stiprėja kauliniai skeleto dariniai.
3. Prasideda pieninių dantų kritimas.
Ypatingai išsiskiria 6 – 8 metų laikotarpis – tai antrasis kritinis ir labai reikšmingas vaiko amžiaus periodas. Kartu tai ir pats dėkingiausias laiko tarpsnis vaiko mokymui (kalbų, muzikos, kai kurių rūšių sporto). Šiame etape būtina vaiką sudominti mokslu, kartais priversti tai daryti, išugdyti dėmesį ir atsakingą požiūrį į mokymąsi, pratinti padėti namų ruošoje ir t.t. Jeigu šis momentas praleidžiamas, vaikas nebus išmokytas darbštumo, savitvarkos, režimo, tai ir jo tolimesnis auklėjimas gali būti labai sudėtingas. Vaiko mokymui ir auklėjimui tai pats svarbiausias amžiaus tarpsnis.
Šio periodo susirgimai:
I. Infekcijos: vėjaraupiai, infekcinis hepatitas, skarlatina, raudoniukė (nes daugėja kontaktų su aplinka ir vaikais).
II. Traumatizmas (patirties stoka, suaugusiųjų kontrolės nebuvimas).
III. Nervų sistemos sutrikimai (enurezė).
Jaunesnysis mokyklinis amžius
Paauglystės periodas, nuo 7 iki 12 metų.
1. Toliau vystosi raumeninis audinys, atramos – judėjimo sistema (nors šiuo laikotarpiu augimas sulėtėja).
2. Pieninai dantys galutinai pakeičiami nuolatiniais.
3. Toliau formuojasi charakteris bei vystosi intelektas.
Šio amžiaus susirgimai:
I. Traumatizmas (I-oje vietoje, 25 – 45 % atvejų sudaro kaukolės traumos).
II. Širdies ligos (reumatas, chorėja).
III. Nervų sistemos susirgimai (neurozės, enurezė).
IV. Skoliozės. Osteochondropatijos.
Vyresnysis mokyklinis amžius
Lytinio brendimo periodas, nuo 12 iki 18 metų.
1. Užsibaigia fizinis bei psichinis vaiko vystymasis.
2. Audringai formuojasi endokrininė sistema. Pasikeičia vaiko išorė. Atsiranda antriniai lytiniai požymiai (suaktyvėja lytinių liaukų, kankorėžinės liaukos, hipofizės veikla).
3. Tai periodas dar vieno “pasistiebimo” aukštyn, ypač pastebimai “ištįsta” kojos. Taip pat vyksta ir kaukolės veidinės dalies augimas. Atsiranda kampuotumas. Nebelieka judesių grakštumo.
4. Emocijoms būdingas nepastovumas, dažnai keičiasi ne tik nuotaika, bet ir savijauta. Įvairiai stengiamasi išreikšti savąjį “aš”.
Su šio amžiaus vaikais visuomet būna daug problemų.
Šiam periodui būdingi susirgimai:
I. Endokrininės sistemos sutrikimai (endokrinopatijos).
II. Vegetatyvinės kraujagyslių distonijos. Neurozės.
III. Skoliozės. Osteochondropatijos.
MASAŽAS IR GIMNASTIKA PEDIATRIJOJE
Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais jo vystymuisi didelę reikšmę turi masažas ir fiziniai pratimai. Jie reikalingi:
1. Normaliam kūdikio vystymuisi (ne tik fiziniam, bet ir protiniam).
2. Padeda ugdyti vaiko atsparumą išorinių faktorių poveikiams.
3. Grūdina organizmą.
Kūdikio dienos režimas pirmaisiais jo gyvenimo metais turi tam tikrų objektyvių savybių: vaikas daug miega, dėl raumenų hipertonuso bei galūnių suvaržymo vystyklais jo judesiai riboti; kvėpuojamieji (o taip pat ir pilvo) raumenys silpni. Visa tai neišvengiamai reikalauja vaiko dienos režimą papildyti profilaktiniu (higieniniu) masažu bei gimnastikos pratimais…
Leave a Reply
You must be logged in to post a comment.
















































