Gydomasis masažas Asmeninė masažuotojo svetainė.
  • TAŠKINIS MASAŽAS

    Filed under Masažo rūšys
    Rgs 27

     

    Taškinis masažas – tai vienas refleksoterapijos tipų, susidedančių iš mechaninio poveikio pirštu arba jį pakeičiančiu instrumentu daugiausiai į tuos pačius akupunktūros taškus (biologiškai aktyvūs taškai (BAT)), kurie naudojami adatų terapijoje.

    Lyginant su adatų terapija (akupunktūra) taškinis masažas turi daug privalumų:
    1) jis beskausmis;
    2) dėl šios priežasties gali būti naudojamas kada sudėtinga įvesti adatas į hiperestezijos ir hiperpatijos zonas;
    3) pediatrijos ir geriatrijos praktikoje;
    4) pacientams, kurie neigiamai reaguoja į akupunktūrą.

    Kartais refleksoterapijos kursas pradedamas A.T. (akupunktūros taškų) masažavimu, o po to tęsiamas adatų terapija.

    Atliekant taškinį masažą, išvengiama komplikacijų: kraujavimo, infekcijos, adatos sulaužymo arba A.T. šildymo metu pasitaikančio odos nudegimo.

    Taškinis masažas, lyginant su klasikiniu, turi privalumų:

    - daug tiksliau dozuojamas krūvis ir yra galimybė jį diferencijuoti skirtingose ligos stadijose;
    - galima slopinti arba aktyvinti nervų ir raumenų sistemą, vidaus organų funkcijas;
    - taškinis masažas pasižymi didesniu tikslumu ir lanksčiu poveikiu, leidžiančiu vienu metu atpalaiduoti vienus raumenis ir stimuliuoti kitus, kas ypatingai svarbu, gydant centrinius spąstinius paralyžius.

    Esant kai kuriems susirgimams, taškinis masažas gali būti derinamas su klasikiniu ir segmentiniu. Taškinis masažas yra neatskiriama šiuolaikinio kompleksinio reabilitacinio nervų sistemos ir vidaus organų susirgimų gydymo dalis. Taškinis masažas sumažina vaistų, ypač nuskausminančių, miorelaksacinių ir antialerginių, terapijos intensyvumą.

    IŠ TAŠKINIO MASAŽO ISTORIJOS

    Taškinis masažas kartu su adatų terapija ir prideginimu yra vienas seniausių gydymo būdų, plačiai naudojamų Rytuose: Kinijoje, Korėjoje, Mongolijoje, Tibete, Japonijoje. Pirmą kartą taškinis masažas paminėtas III-II a. pr. m. e. Daugiatomyje senovės keniečių traktate “Chuandi neiczin” (221 m. pr. Kr.) jau paminėtas šis gydymo būdas. Tarp klasikinių 9 formų adatų minimos 2 masažo: siaura su užapvalintu kukurūzo grūdo dydžio antgaliu ir apvali. I-II m. e. amžiuje taškų masažavimas (Čžen metodu) plačiai paplito Kinijoje.

    Šiuo metu taškinis masažas sulaukė tarptautinio pripažinimo ir taikomas įvairiais pavadinimais: Vakarų ir Centrinėje Europoje, o taip pat Šiaurės Amerikoje vadinamas akupresūra, Japonijoje – amma. Be to, paskutiniais dešimtmečiais Japonijoje buvo išvystyti ir giminingi refleksoterapijos metodai: Šiacu sistema (masažas pirštais) ir Cubo terapija – ilgalaikis akupunktūros taškų (A. T.) veikimas 1 mm diametro metaliniais rutuliukais, pritvirtinamais pleistru prie odos.
    Taškinio masažo pritaikymo nervų sistemos susirgimams gydyti iniciatore tapo prof. E.D. Tykočinskajos mokykla Peterburgo V.M. Vechterevo vardo psichoneurologijos MTI. 1969 m. Tykočinskaja pasiūlė, vėliau 1975 m. Leontjeva detaliai išvystė taškinio masažo ir gydomosios gimnastikos suderinamumo metodiką, gydant centrinius spąstinius paralyžius. A.T. Kačanas (1972, 1977) aprašė taškinio masažo metodiką, gydant įvairias veidinio nervo uždegimo formas. Paskutinius 10-15 metų taškinio masažo taikymu įvairiems nervų sistemos ir vidaus organų susirgimams gydyti užsiima Gorochovskij, G.Luvsan, D.M. Tabejeva ir kiti.

    SUPRATIMAS APIE MERIDIANUS IR AKUPUNKTŪROS TAŠKUS

    Žmogaus organizmas yra vientisas vienetas: atskiros jo dalys, vidaus organų sistemos yra susietos tarpusavyje. Harmoningą jų tarpusavio sąveiką sąlygoja nerviniai ryšiai, o senovės rytiečių medicinos duomenimis, kuriuos vis labiau patvirtina šiuolaikiniai tyrimai, – ir energijos apykaita (Kinijoje – Ci, Indijoje – Prana). Energija cirkuliuoja per taip vadinamą meridianų sistemą. Meridianas eina per tam tikrus taškus, išsidėsčiusius poodiniame sluoksnyje nuo 3-5 mm iki kelių centimetrų gylyje. Tie taškai vadinami akupunktūros (akupresūros) taškais ir susiję su vidaus organų funkcijomis. 1985 m. Prancūzijoje paskelbti duomenys patvirtina ir meridianų egzistavimą anatomiškai: radioaktyvūs izotopai, įvesti į akupunktūros taškus pakankamai greitai (per 4-6 min. iki 30 cm) išplinta meridianų eiga, kai tuo tarpu įvesti ne į akupunktūros taškus lieka injekcijos vietoje. Dabar manoma, kad meridianų veikla priklauso nuo galvos smegenų žievės ir požievinių centrų.
    Tokiu būdu, meridianas – tai funkcionuojanti sistema, kuri sieja aukščiausius nervinius centrus su akupunktūriniais taškais ir skirtingais vidaus organais. Šia sistema cirkuliuoja energija, kuri užtikrina visų organizmo sistemų darnų darbą.
    “IN – JAN” koncepcija. Senovės rytiečių medikų požiūris į taškinio masažo veikimo mechanizmą buvo grindžiamas dviejų pradų IN ir JAN kovos teorija ir siejamas žmogaus organizmo funkcijomis su gamtos reiškiniais.

    Žmogus sveikas, kai pagrindiniai priešingi pradai jo organizme: šviesusis teigiamas JAN ir tamsusis neigiamas IN, yra pusiausvyroje. Ligos atveju gali vyrauti JAN – kažkokio organo arba meridiano funkcijos pertekliaus sindromas, arba IN – trūkumo sindromas. Iš šiuolaikinio mokslo pozicijų JAN – IN teoriją galima nagrinėti kaip vegetatyvinės nervų sistemos simpatinės (JAN) ir parasimpatinės (IN) dalių tarpusavio ryšį (MONADA).

    “U – SIN” koncepcija – penkių pirmykščių elementų IN – JAN priešybės turi pereinamus punktus – rytas-vakaras, pavasaris-ruduo, rytas gimdo dieną, yra dinamika, cikliškumas.

    Gimimas (rytas), maksimalus aktyvumas (diena), gesimas (vakaras), minimalus aktyvumas (naktis). Gimimui senovės medikai priskiria Medį, maksimaliam aktyvumui – Ugnį, blėsimui Metalą, minimaliam aktyvumui – Vandenį. Kadangi viskas vyksta Žemėje – centre Žemė.

    Kiekvienam elementui buvo priskiriama po du organus (1 – IN + 1 – JAN). Tarp šių organų ir pirmykščių elementų yra kuriamasis ir destrukcinis ryšys.
    “CI” koncepcija. Nuo gimimo iki mirties per meridianus pagal savo dėsningumus vyksta cirkuliacija CI.

    Cirkuliuodama per organizmą, gyvybinė energija CI praeina per visus kūno organus, pradėdama ir užbaigdama per parą pilną ratą. Vidiniai ir išoriniai faktoriai gali sutrikdyti pusiausvyrą, ir tuomet susergama.
    Vienam meridianui pasiekus maksimalų aktyvumą, priešais esantis meridianas turi minimalų aktyvumą (Valandos).

    “CZIN – LO” koncepcija. Kinijoje atrandant vis naujus apibrėžto veikimo taškus, jie buvo jungiami tarpusavyje linijomis, kurių iš viso buvo 14, arba “gyvybės kanalais”, kuriuos europiečiai vėliau pavadino meridianais.
    Kiekvienas meridianas turi savo topografiją ir susideda iš vidinės bei išorinės eigos. Išorinėje eigoje išsidėstę taškai. Vidinė eiga – tai išorinio meridiano ryšys su vidaus organais, ji turi įmantrius, vingrius kontūrus.

    Meridianai skiriasi vienas nuo kito ilgiu, apimančių taškų kiekiu, kryptimi. Ilgiausias meridianas – šlapimo pūslės VII (V) meridianas -67 taškai, patys trumpiausi – širdies V (C) ir perikardo IX (MC) – 9 taškai.
    Iš 14 meridianų 12 porinių (arba simetrinių) ir 2 neporiniai – užpakalinis vidurinysis (T) ir priekinis vidurinysis (J). Be to, aprašyti 8 taip vadinami “stebuklingi” meridianai, pasižymintys tuo, kad neturi “savo” ypatingų taškų, o „skolinasi“ juos iš klasikinių meridianų.

    Taškinio masažo tikslas ir yra atstatyti energetinį balansą žmogaus kūne.

Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.

 

Copyright © 2009-2010 by Saulius Narūnas ir Gintas Gražulis All Rights Reserved