SEGMENTINIS-REFLEKSINIS MASAŽAS

 

[ad#masazas]

Nervų sistema atlieka svarbiausią vaidmenį visoms organizmo gyvybinėms funkcijoms užtikrinti. Sąlyginai nervų sistema skirstoma į centrinę ir periferinę. Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys, periferinę – nerviniai kamienai ir nerviniai rezginiai. Be to, nervų sistema sąlyginai gali būti skiriama į somatinę bei vegetatyvinę.

Segmentinio-refleksinio masažo pagrindą sudaro trofinės nervų sistemos funkcijos, jungiančios visą mūsų organizmą į vientisą sistemą, pasireiškimas. Refleksinė reakcija – tai bet kokių fizikinių faktorių mechaninio dirginimo (tuo pačiu ir masažo veiksmų) poveikis į atskiras organizmo sistemas. Veikiant lengviems, nedidelės apimties dirgikliams, šie refleksai esti labiau lokalizuoti, segmentiški, tačiau, masažuojant energingiau ir didesnį kūno paviršiaus plotą (panašiai kaip klasikinio masažo metodu), tai sukelia bendrą (visuotinę) organizmo reakciją.

Pasak A. E. Ščerbak, segmentinio-refleksinio masažo pradininko, teigiamas refleksinis bet kokio masažavimo poveikis organizmui vyksta būtent vegetatyvinės nervų sistemos refleksų lanko dėka. Taip yra dėl jame esančių trumpųjų bei ilgųjų reflekso lanko (neuroninių ląstelių) ataugų, užsibaigiančių galvos ar nugaros smegenyse, taip pat – dėl daugelio visame organizme egzistuojančių periferinių nervinių rezginių, kurių veikla susijusi su vegetatyvinės nervų sistemos refleksogeninėmis savybėmis.

Jei vegetatyvinė nervų sistema turi tokią didelę reikšmę bet kurių struktūrinių audinių veiklai, taigi ir atitinkamas šios sistemos poveikis gali turėti įtakos audinių gyvybinėms funkcijoms pagerinti, ypač – jeigu masažo procedūromis siekiama išvengti, sustabdyti ar panaikinti patologinių reiškinių vystymąsi. Ščerbak teigė, jog gydomasis masažo poveikis kaip tik pasireiškia, refleksiškai paveikus vegetatyvinės nervų sistemos inervaciją.

Priklausomai nuo paties dirgiklio, nuo jo intensyvumo ir stiprumo, nuo dirginamo paviršiaus dydžio bei dirgiklio poveikio vietos organizme gali atsirasti įvairūs vegetatyviniai refleksai.

Pirmenybė teikiama tokiems segmentiniams refleksams, kai dirginimu keičiamas vegetatyvinės inervacijos tonusas būtent tuose audiniuose, kurių odos paviršius yra masažuojamas, kaip pavyzdžiui, – apykaklinė zona, nugaros sritis pomentinėje dalyje, dubens sritis ir kt.

Klinikinių stebėjimų metu Ščerbak nustatė, jog didesnį gydomąjį poveikį patologiškai pažeistam organui turi tam tikros, konkrečios srities masažavimas, kurioje gausu vegetatyvinės sistemos neuronų ir kuri segmentiniais ryšiais susijusi su pažeistąja vieta.

Darniai vykstant visoms organizmą jungiančios vegetatyvinės nervų sistemos refleksų lanko funkcijoms, refleksogeninių sričių masažavimas sukelia refleksinę vidaus organų reakciją. Nustatyta, jog segmentinis refleksas gali atsirasti, esant nepertraukiamam reflekso lankui, kai masažuojama labai trumpai, nestipriai ir nedidelėje kūno paviršiaus srityje.

Mūsų organizmas – vientisa, vieningai funkcionuojanti sistema. Ši vienovė užtikrinama visų pirma neurohumoralinės bei endokrininės sistemų, kurių veiklą kontroliuoja centrinė nervų sistema.

Atsiradus patologiniams vidaus organų židiniams, uždegiminis procesas šio segmento inervacijos vietoje apima ir visus dengiamuosius audinius, kurie refleksiškai susiję su pažeistu organu. Šios zonos audiniuose pasireiškia atsakomoji reakcija, kuri gali pasireikšti odos, poodiniame jungiamajame audinyje, raumenyse bei antkaulio paviršiuje, o nedidelio laipsnio hiperalgezijomis, pabrinkimais ar įdubimais kartais pastebima poodiniame jungiamajame audinyje, – ir tai neretai sukelia miohipertonijos požymius ar netgi pakeičia reljefinį antkaulio paviršių. Šie pakitimai vadinami refleksiniais. Jie kaip tik ir gali būti dirginimo židiniais, sukeliančiais patologinius nervinius impulsus, sklindančiais į pažeistąjį organą ir toliau skatinančiais jame uždegiminius patologinius procesus.

Masažo procedūromis galima ne tik pašalinti refleksinius pokyčius audiniuose, bet ir atstatyti normalias vidaus organų funkcijas.

Segmentiniu-refleksiniu masažu vadinamas toks masažavimo būdas, kurio metu veikiami konkrečios kūno dalies dengiamieji audiniai, įnervuojami atitinkamuose nugaros smegenų segmentuose ir turintys tiesioginį refleksinį poveikį tam tikriems vidaus organams. Šio gydymo esmė – teigiamas poveikis vidaus organams, atliekant segmentinį – refleksinį konkrečios srities dirginimą masažo veiksmais. Segmentinis-refleksinis poveikis pasireiškia visų pirma per odos-visceralinį reflekso lanką.
Segmentinis-refleksinis masažas šiandien sėkmingai taikomas, esant vidaus organų susirgimams ne tik atramos-judėjimo, bet ir kvėpavimo, širdies-kraujagyslių, virškinimo organų, nervų, šalinimo ar lytinėje sistemose.

[ad#masazas]

Įrašas paskelbtas temoje Masažo rūšys. Išsisaugokite pastovią nuorodą.