Radikulitai

.

Radikulito atveju dažniausiai „kenčia“ nugarinės (spinalinės) šaknelės. Susirgimo priežastis – nugaros smegenų šaknelių uždegimas arba – jose vykstantys uždegiminiai-degeneraciniai procesai. Būna pirminė ir antrinė radikulito forma. Pirminė forma atsiranda dėl infekcijų ar intoksikacijų. Antrinė arba simptominė forma apibūdinama šaknelių pažeidimu, kuris prasideda dėl aplinkinių audinių patologijos, visų pirma – dėl stuburo pokyčių.

Radikulitai esti ūmūs ir chroniški. Pagal proceso lokalizaciją gali būti kaklo, kaklo-krūtinės ir juosmeninės dalies radikulitas. Svarbiausiu simptomu laikomas skausmas. Jis gali būti intensyvus, gręžiantis, sustiprėjantis judėjimo metu.
Anatominiu-topografiniu požiūriu skausmas labiausiai juntamas pažeidimo srityje, nors dažnai persiduoda ir į odos paviršių atitinkamose vietose. Pacientai skundžiasi šių sričių užtirpimu, deginimu, „skruzdėlyčių bėgiojimu“, šiluma arba šalčiu. Judrumo sutrikimas pasireiškia periferinio pobūdžio parezėmis, kurių metu atsiranda hipotonija, hipotrofija bei refleksų sumažėjimas. Šiuose paviršiuose išryškėja ir vegetatyviniai sutrikimai, tokie kaip cianozė, atšalimas, odos sausumas ar gausesnis prakaitavimas.

Kaklo srities radikulitas

Tai pakitimas keturių viršutinių kaklo slankstelių C 1 – C 4, dėl kurių patologijos atsiranda skausmai ir jautrumo sutrikimai pakaušinėje dalyje, pečiuose, užpakaliniame kaklo paviršiuje. Priekinių šaknelių pažeidimo atveju atsiranda kaklo raumenų parezės ir jų atrofija. Kai pažeidžiamos šaknelės C 3 – C 4, gali pasireikšti diafragmos parezės. Pirminis kaklo srities radikulitas pasitaiko retai. Dažniausiai jis išsivysto kaip gretutinė patologija stuburo pažeidimų atveju.

Kaklo-krūtinės radikulitas

Toks susirgimas pakankamai dažnas. Jo pradžiai turi įtakos osteochondrozės požymiai. Kaklo-krūtinės srities radikulito atveju atsiranda labai ryškūs skausmai, sklindantys išoriniu arba vidiniu rankos paviršiumi. Pagal tai galima nustatyti hiperestezijos sritis. Kai pažeidžiamos visos nervinės šaknelės, išeinančios iš nugaros smegenų kaklinės dalies sustorėjimo, atsiranda difuzinė rankos raumenų atrofija bei periferinio pobūdžio parezė, kuri dėl stiprių skausmų dar labiau sustiprėja. Pasireiškia ir jautrumo pokyčiai. Žasto dvigalvio ir trigalvio raumenų refleksai sumažėja arba visai dingsta.

Kaklo-krūtinės radikulito atveju gali pasireikšti priekinio laiptinio raumens sindromas, kuris tuo metu esti nuolatinėje refleksinėje įtampoje, kai ilgą laiką dirbama palenkus galvą. Jaučiami skausmai pečių juostos srityje, rankoje, kartais – krūtinėje, pažastinėje įduboje, audinių užtirpimas ar dylgčiojimas dažniau išryškėja alkūninėje dalyje.

[ad#masazas]

Pasireiškia raumenų silpnumas ir jautrumo sutrikimai plaštakos srityje ir vidinėje dilbio pusėje. Odos jautrumas šiose vietose gerokai sumažėjęs.
Masažas turėtų būti skiriamas kuo anksčiau, dar pacientui tebesant gulimo režimo etape, paūmėjimui atslūgus. Jei skausmai dar nepraėję, prieš masažuojant taikomos šilumos procedūros.

Kryžmens-juosmeninės dalies radikulitas

Kryžmens-juosmeninės dalies radikulitas – chroniškas susirgimas, kurio eigoje pasireiškia dažni (ar retesni) ligos paūmėjimai, dažniausiai serga žmonės, dirbantys fizinį darbą, ypatingai – nepalankiose sąlygose (temperatūros svyravimai, netinkamas klimatas). Radikulito priežastimi gali būti infekcija, peršalimas arba trauma, o kartais jis pasireiškia kaip deformuojančios spondilozės (spondiloartrozės ar osteochondrozės) padarinys. Chroniškas kryžmens-juosmeninės dalies radikulitas gali būti ir dėl įgimtų stuburo anomalijų.

Normaliu atveju stuburo kryžmeninėje-juosmens srityje 20-25 metų amžiaus žmonėms jau pastebimi tarpslankstelinių diskų kaulėjimo procesai, kurie gerokai mažina amortizacines stuburo savybes.

Palaipsniui juosmeninėje stuburo dalyje reiškiasi tarpslankstelinio kremzlinio disko susidėvėjimas, jie suplonėja ir mažėja ne tik plyšiai tarp slankstelių, bet ir siaurėja tarpslankstelinės angos, pro kurias praeina nervų spinalinės (nugarinės) šaknelės.

Svarbiausias kryžmens-juosmeninės dalies radikulito požymis yra skausmas, sustiprėjantis judėjimo metu, labiausiai jaučiamas juosmens srityje ir persiduodantis į sėdmeninę dalį, o kartais – į blauzdą ir į pėdą (išorinėje pusėje). Sunkesniais atvejais pacientai negali vaikščioti, sunkiai verčiasi lovoje, ieškodami atitinkamos (jiems patogios) padėties. Paprastai jie gali gulėti ant sveikojo šono, sulenkdami nesveikąją koją per kelio sąnarį, sėdėdami remiasi rankomis į kėdės paviršių, stovima padėtis – ant vienos kojos, į šoną atmetus skaudamą koją. Stebint ligonius, matyti ir kiti patologiniai požymiai: refleksinė skoliozė, ilgųjų nugaros raumenų (vienoje pusėje) įtempimas, žymiai sumažėjusi (ištiesinta) liemens lordozė. Stuburo judesiai labai riboti, ypač sunku pasilenkti į priekį ir atgal. Išryškėja sėdmeninių ir dvilypių blauzdos raumenų hipotrofija bei hipotonija.

Jautrumo sutrikimai pastebimi ties juosmeninės dalies V ir kryžmeninės dalies I segmentais. Palpuojant, jaučiami skausmingi taškai paravertebralinių linijų srityje: kryžmeniniame-juosmens paviršiuje, o kai kada – ir sėdimojo nervo projekcijos vietoje. Dažnai pasitaiko ir vegetatyviniai sutrikimai, tokie kaip kojų pėdų atšalimas, cianozė, odos blyškumas bei pulso nusilpimas pėdos viršutinės pusės arterijoje.

Paūmėjimo periodu klasikinis masažas netaikomas, jis paskiriamas iškart, praėjus paūmėjimo reiškiniams. Jei skausmai labai dideli, prieš masažą taikomos šilumos procedūros. Iš pradžių masažuojami paravertebraliniai taškai, vėliau – minkštieji audiniai kryžmeninėje-juosmens dalyje.

Masažo tikslas: skausmų bei raumenų hipertonuso sumažinimas ir jų panaikinimas, skausmo bei refleksinės skoliozės prevencija, kraujo ir limfos apytakos pagerinimas stuburo stityje bei raumeniniuose audiniuose, raumenų hipotrofijos ir hipotonijos pašalinimas.

Įrašas paskelbtas temoje Nervų sistema. Išsisaugokite pastovią nuorodą.