Iš masažavimo aparatais istorijos

 

Jau gilioje senovėje masažuotojai, norėdami palengvinti savo darbą, tiksliau dozuoti masažo intensyvumą, pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Vieni pirmųjų juos panaudojo senovės graikai ir romėnai. Jau Hipokratas taikė vibracinį masažą. Skausmų malšinimui jis naudodavo kamertoną.

XVI a. Japonijoje ir Kinijoje buvo naudojamas masažas aparatais. Japonijoje masažui buvo taikomas kastuvėlio-grandiklio tipo įtaisas ilgomis rankenėlėmis. Jis buvo pagamin¬tas iš lengvo medžio. Kitas prietaisas – tai 10-12 cm lanku išlenktas medžio gaba¬las, kurio galuose buvo ratukai bei specialios lazdelės su plaukų maišeliais. To paties amžiaus Kinijos rankraščiuose randame piešinių, kuriuose pavaizduotas masažas daužy¬mu ir virpinimu. Šio masažo tikslas buvo pašalinti nuovargį.

Įvairias vandens procedūras žmonės nau¬dojo nuo seniausių laikų. Prausdamasis ar plaukiodamas vandenyje, suprasdamas tai ar nesuprasdamas, žmogus masažavosi. Vė¬liau žmogus pastebėjo, kad greta šilto ar karš¬to vandens procedūrų kūno braukymas, maigymas, sąnarių tempimas ir kiti pratimai malšina skausmą, gerina savijautą, gydo.

Prieš 3000 metų šilto vandens procedū¬ros ir masažas vandeniu plačiai buvo nau¬dojamas Rytų liaudies medicinoje. Senovės indų raštuose, rašytuose 1500 m. pr. m. e., nurodoma kaip naudotis karštomis vonio¬mis, karštais šaltiniais gydant įvairias ligas.
Kaire demonstruojamos iškaltos akmeny¬je vonios-kušetės masažui ir pirties proce¬dūroms, kuriomis naudojosi Egipto farao¬nai. Masažuojamasis buvo guldomas į pašildytą kušete, kurią pakaitom apliedavo šiltu, karštu ir šaltu vandeniu, o masažuoto¬jas įvairiais būdais trindamas, maigydamas masažuodavo gulintįjį.

Ypatingą reikšmę pirtys ir procedūros jo¬se, kaip sveikatingumo, gydymo, fizinio to¬bulinimo priemonė turėjo senovės Graiki¬joje ir Romoje.
Tobulėjant technikai, pra¬dedami naudoti įvairūs prietaisai ir apara¬tai. 1936 m. Berlyne, gydant kaulų lūžius ir sąnarių ligas, pirmą kartą panaudotas po¬vandeninis dušas-masažas. Vėliau ši techni¬ka buvo tobulinama.
1870 m. Paryžiuje Z. Vigoroichomas, kaip kadaise Hipokratas, panaudojo kamertono virpesius gydymui.

1874 m. Londone M. Grinvilis padarė pirmą vibracinį prietaisą – vibracinę kėdę. Ją vib¬ruodavo po sėdyne įtvirtintas elektros variklis. Sėdynė pritvirtinta ant specialių spyruok¬lių. Vibracijos dažnis buvo reguliuojamas iki 100 Hz.
1882 m. X. Marselis panaudojo vibracinį masažą gydant įvairias nervų ligas.
1886 m. Italijoje B. Magžirani pasinaudojo vibraciniu masažo efektu raumenų atpalai¬davimui.

Didelės reikšmės masažo taikymui oftalmologijoje turėjo A. Maklakovo darbai, – būtent jis pirmasis pradėjo taikyti oftalmologijoje mechaninę vibraciją. 1893 m. jis sukonstravo vibracinį aparatą, kuris buvo naudojamas įvairių chroniškų akių ligų gydymui.

E. Šimkūnaitė (1988) nurodo, kad ir lietuvių liaudies medicina žinojo įvairias priemo¬nes odai pabraukyti arba pakasyti: nuo vos jaučiamų judesių iki sunkiai beiškenčiamų. Brauko¬ma būdavo įvairiais daiktais, net akmenimis, ar kaulais, labai lygiais, o kartais labai šiurkščiais, nelygu raminti ar dirginti reikėjo. Kai kurios braukymo priemonės nebuvo tik mechani¬nės, pavyzdžiui, sausą odą braukant gintaro gabalais arba išilginėmis ašutų grįžtėmis, susi¬daro nedideli, bet dažni elektros išlydžiai.

Įrašas paskelbtas temoje Masažo istorija. Išsisaugokite pastovią nuorodą.