MASAŽAS PERSIRGUS MIOKARDO INFARKTU

 

Miokardo infarktas ištinka tuomet, kai koronarinėse širdies kraujagyslėse susidaro trombas, o širdies raumenyje pradeda formuotis išeminis nekrozės židinys.
Gerokai rečiau pasitaiko atvejų, kai miokardo infarktas iššaukia ilgalaikius spazminius koronarų susitraukimus. Svarbiausia šio patologinio proceso priežastimi esti aterosklerotiniai koronarinių širdies kraujagyslių reiškiniai. Dažniausiai žmonės suserga, būdami 40-60 metų. Greta širdies kraujagyslėse besivystančių aterosklerotinių procesų, miokardo raumuo šiuo amžiaus laikotarpiu yra labai priklausomas nuo funkcinės organizmo įtampos bei staigių neuropsichologinės būsenos pokyčių.

Simptomai ir eiga: Ligonis skundžiasi skausmais už krūtinkaulio bei širdies plote. Šie skausmai labai intensyvūs ir sunkiai pakenčiami. Bet tai – vienas iš svarbiausių miokardo infarkto požymių. Prieš susergant, neretai padažnėja stenokardijos priepuolių. Susirgimas miokardo infarktu, skirtingai nei stenokardija, charakterizuojamas ilgiau trunkančiais skausmais (nuo keleto valandų iki 2-3 dienų). Vėliau skausmai įgauna ištisinio (pastovaus) spaudimo pobūdį. Šie skausmai dažniausiai persiduoda į kairiąją ranką, kiek rečiau – į abi rankas vienodai, ir ypač retais atvejais – vien tik į dešiniąją ranką. Skausmo iradiacija (plitimas) po mentimi gali labai suklaidinti, diagnozuojant ligą. Palyginti labai retai miokardo infarktas pasireiškia be jokio skausmo, tik vien besikartojančiais dusinimo priepuoliais.

Miokardo infarkto metu atsiradę skausmai nepraeina ne tik nuo nitroglicerino, bet kartais – net ir nuo narkotinių medikamentų. Kartu su skausmais atsiranda taip pat ir kai kitokie, pacientui ypač sunkiai pakeliami, simptomai, kurie susiję su vidiniais, patologiniais pokyčiais širdyje. Tai: stiprus susijaudinimas, mirties baimė, dusinimas, pykinimas, gausus šlapinimasis, padidėjęs prakaitavimas. 1-ą arba 2-ą nekrozės židinių susidarymo dieną pakilusi kūno temperatūra laikosi iki 3 ar net 7 dienų. Kiek sudėtingesniais karščiavimo atvejais, atsiradus komplikacijoms, kūno temperatūra laikosi apie 38o ir gali pakilti dar aukščiau, kai susiformuoja ypač dideli nekrozinio audinio plotai. Ūmaus miokardo infarkto susirgimo atveju pirmomis dienomis pulsas būna dažnas, mažai užsipildantis. Arterinis kraujospūdis sumažėjęs, širdis nepadidėjusi, širdies tonai – tokie pat, kaip ir anksčiau, tik kai kuriems pacientams gali būti šiek tiek prislopintas pirmasis dūžis.

Masažas ir gydomoji gimnastika: laikomi vienais iš būtiniausių kompleksinių elementų šiuolaikinėje miokardo infarkto gydymo metodikoje. Šios procedūros atlieka tonizuojančią funkciją, apsaugo nuo gręsiančio kraujagyslių užsikimšimo, pagerina koronarinę bei periferinę organizmo kraujotaką, padeda palaikyti teigiamą paciento emocinę būseną ir palaipsniui skatina jo perėjimą nuo visiškos ramybės režimo iki normalaus (judresnio) gyvenimo būdo bei grąžina darbingumą. Jei gydomosios gimnastikos pratimus galima pradėti tik 2-3 savaitę, skaičiuojant nuo susirgimo (ūmaus periodo) pradžios, tai masažuoti pradedama žymiai anksčiau, 2-3 dieną, (kūno temperatūrai pasiekus normalią ribą). Mat, gydomoji gimnastika reikalauja aktyvių paciento valios pastangų, o masažui tai nėra būtina.

Masažas – tai tarsi savotiška pasyvioji gimnastika, taip reikalinga raumenims bei kraujagyslėms, nes ji turi reikšmės refleksiniam koronarinių kraujagyslių praplatėjimui ir teigiamai veikia periferinį kapiliarų tinklą, jungiantį visą kraujo apytakos sistemą į vientisą refleksogeninę zoną. Atslūgus koronarinių širdies kraujagyslių spazmams, o taip pat – veikiant klasikiniam, refleksiniam-segmentiniam ar taškiniam masažui bei kineziterapijos procedūroms, sumažėja (arba išnyksta) skausmai, gerėja širdies raumens maitinimas ir medžiagų apykaita audiniuose, sparčiau vyksta regeneraciniai procesai.

Masažo tikslas:
1. Skausmų sumažinimas ir jų likvidavimas.
2. Išplečiamos koronarinės širdies kraujagyslės.
3. Užsikimšimo galimybių prevencija ir jų pašalinimas.
4. Gerinama širdies veikla.
5. Periferinėje kraujagyslių sistemos dalyje gerėja kraujo apytaka.
6. Vyksta širdies-kraujagyslių sistemos paruošimas fiziniam krūviui ir aktyviai darbinei veiklai.

Įrašas paskelbtas temoje Širdies kraujagyslių sistema. Išsisaugokite pastovią nuorodą.