Gydomasis masažas Asmeninė masažuotojo svetainė.
  • Kontraktūros

    Lap 25

     

    Kontraktūra – tai žymus sąnario judrumo apribojimas dėl patologinių pokyčių audiniuose, kurie turi funkcinį ryšį su sąnarine jungtimi. Priklausomai nuo to, kuria kryptimi pažeistas sąnarys, išskiriamos: lenkiamoji, tiesiamoji, pritraukiamoji, atitraukiamoji bei rotacinė kontraktūros. Be to, kontraktūros gali būti įgimtos arba įgytos. Dažniau pasitaiko įgytos.

    Įgimtoms kontraktūroms priklauso raumenų, kaulų arba odos vystymosi anomalijos. Tuo tarpu, įgytos kontraktūros gali būti trauminės, uždegiminės kilmės, paralyžiaus, distrofinės arba fiksacijos būdu atsiradusios. Pradžioje pažeidžiamas vienas kuris nors audinys, o tada procesas apima ir kitus audinius. Pagal pradinėje stadijoje pažeistus audinius galima išskirti: dermatogenines, dezmogenines, fasciogenines, aponeurogenines, miogenines, neurogenines ir artrogenines kontraktūras.

    Bet kurios kilmės kontraktūros schematiškai vaizduojamos iš vienos pusės įgaubtos, iš kitos – išgaubtos. Išgaubtoje pusėje audiniai suglebę, ištempti, o įgaubtoje – raukšlėti, sutraukti, įtempti. Iš pradžių tokie požymiai matyti tik pradinėje stadijoje pažeistuose audiniuose, o vėliau – ir kituose. Išgaubtoje kontraktūros pusėje pasireiškia atrofija, baltymų bei riebalų perteklius, o įgaubtoje – raukšlėtas randėjantis paviršius. Klinikinė ligos eiga priklauso nuo priežasčių, dėl kurių atsirado kontraktūra, anatominės pažeisto sąnario lokalizacijos vietos bei – nuo paciento amžiaus. Ūmių uždegimų bei traumų atvejais kontraktūros formuojasi greičiau, chroniškų susirgimų atveju – ne taip greitai. Kuo sunkesnė eiga ir kuo vėliau pradedamas gydymas, tuo ryškesnė kontraktūra. Minkštųjų audinių atrofija (aukščiau pažeisto sąnario ir po juo), esant kontraktūroms, dar labiau ryškėja. Ypatingai ryški audinių atrofija, esant paralyžiaus kontraktūroms ir tuberkuliozinio artrito atveju. Jei kontraktūra susiformuoja vaikystėje, tai atitinkamoje skeleto dalyje augimas atsilieka.

    Kontraktūrų gydyme prognozės tuo geresnės, kuo anksčiau pradedamas jų gydymas ir sklandžiau jis vyksta, kuo jaunesnis paciento amžius (ir audiniai įgaubtoje pusėje paslankesni ir plastiškesni), tuo mažiau pertempiami raumeniniai išgaubtosios pusės audiniai (jų sutraukiamosios savybės išlieka).

    Profilaktika prasideda nuo savalaikio bei racionalaus pagrindinės ligos gydymo. Esant odos defektams, kontraktūrų išvengti padeda laiku atlikta plastinė operacija, paralyžiaus atveju – laiku perkelti kai kurie antagonistai. Ūmaus uždegimo stadijoje arba esant ką tik įvykusiam pažeidimui, taikoma imobilizacija. Visais kontraktūrų susidarymo atvejais, paūmėjimui atslūgus, taikomas masažas, gydomoji gimnastika ir vandens procedūros.

    Šios priemonės padidina nusilpusių raumenų tonusą ir laikomos savarankiškais gydymo metodais, be to, – teikia papildomą efektą, taikant kitus gydymo būdus.
    Kuo labiau nusilpę paciento raumenys, tuo atsargiau turėtų būti atliekami masažo veiksmai ir gydomosios gimnastikos pratimai.

    Masažo tikslas: sąnarinės jungties funkcijų atstatymas, kraujo ir limfos apytakos pagerinimas, audinių mitybos, medžiagų apykaitos bei regeneracijos procesų (pažeistuose audiniuose) stimuliavimas, raumenų atrofijos ir jų raukšlėtumo sumažinimas, sąnarių judrumo atstatymas, raumenų tonuso ir jų sutraukiamosios galios (išgaubtojoje pusėje) palaikymas, raumenų hipertonuso (įgaubtoje kontraktūros pusėje) sumažinimas, randų ir sąaugų likvidavimas.

Leave a Reply

You must be logged in to post a comment.

 

Copyright © 2009-2010 by Saulius Narūnas ir Gintas Gražulis All Rights Reserved