Infekcinis mielitas

.

Mielitas – tai pilkosios ir baltosios nugaros smegenų medžiagos uždegimas. Infekciniams mielitams priklauso susirgimai, kuriems būdingas židininis arba difuzinis nugaros smegenų uždegimas. Gali būti pirminis mielitas, kurį sukelia virusas arba antrinis, apibūdinamas kaip gripo, skarlatinos, difterijos, anginos komplikacija. Dažniau pasitaiko antriniai mielitai. Gali būti taip pat ir trauminiai arba toksiniai mielitai, sukeliami apsinuodijus pavojingomis medžiagomis. Tokiais atvejais įvairiose nugaros smegenų vietose atsiranda uždegiminiai židiniai, apimantys visą stuburo skersmenį arba tik dalį jo. Visais atvejais nugaros smegenyse (nepaisant grubių pokyčių ir nykstančių nervinių ląstelių) egzistuoja ir tokios nervinės ląstelės, kurios geba atsistatyti ir gali užtikrinti patologinio proceso sustabdymą.

Pirminis mielitas vystosi, pasibaigus prodrominiam periodui, kuris trunka vieną-dvi dienas. Tuo metu atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, silpnumas, raumenų skausmai, kūno temperatūra pakyla iki 38-39o C. Stuburo smegenų pažeidimo simptomai pasireiškia per keletą minučių arba – per kelias valandas. Simptomatika priklauso nuo nugaros smegenų pažeidimo laipsnio, o gydymo prognozės – nuo pažeistos stuburo (skersmeninės dalies vietų) apimties. Paprastai pažeidžiami nuo dviejų iki keturių vienas šalia kito esantys stuburo segmentai.

Pažeidimo vietoje vystosi vangieji paralyžiai ir segmentiniai jautrumo sutrikimai, žemiau pažeidimo vietos atsiranda ne tik jautrumo (perdavimo impulsų) sutrikimas, bet ir spazminis galūnių paralyžius.

Mielitu sergantiems pacientams dažnai susiformuoja pragulos kryžkaulio srityje, didžiojo gūbrio, kulnų ir menčių paviršiuose, nes šiose vietose sutrinka audinių mityba, pakinta jautrumas, o spaudimas į jų paviršių padidėja. Susirgimas pasireiškia per keletą dienų ir būna (be jokių teigiamų pokyčių) kartais labai ilgą laiką (1-2 metus). Pirmiausiai atsistato sfinkterių (gniaužiančių raumenų) jautrumas ir funkcijos, o vėliau sumažėja parezės ir paralyžius.

Ligos pradžioje, po 7-10 dienų, skiriamas paralyžiuotų galūnių masažas, nors tuo metu labai svarbu paciento neišvarginti. Paūmėjimo metu masažas netaikomas.

Masažas atliekamas ir esant daliniam, ir pilnam (stuburo skersmens) pažeidimui, įvertinus tai, jog (net ir kraštutiniu atveju) išlieka gebančių atsistatyti ląstelių grupės, kurių dėka masažuojant įmanoma pasiekti teigiamų gydymo rezultatų.

Masažo tikslas: raumenų atrofijos sustabdymas, glebių arba spazminių paralyžių, parezių išvengimas, nervinių kamienų laidumo (impulsams) padidinimas, kontraktūrų panaikinimas (arba jų prevencija), raumenų tonuso normalizavimas, pragulų profilaktika.

Įrašas paskelbtas temoje Nervų sistema. Išsisaugokite pastovią nuorodą.