CHRONIŠKAS BRONCHITAS

 
.

Chroniškas bronchitas – tai recidyvuojantis vidinio bronchų sienelės dangalo (gleivinės) sudirginimas arba jo uždegimas, sukeliantis pakitimus dar gilesniuose bronchų sienelių sluoksniuose. Charakteringi susirgimo požymiai – pastovus ar periodiškai pasikartojantis skreplių pasišalinimas ir kosulys.

Lyginant su kitomis, nespecifinėmis, kvėpavimo takų ar plaučių ligomis, chronišku bronchitu susergama ypač dažnai ir tai esti gana rimta kliūtis darbingo žmogaus gyvenime. Sudirginimo metu atsiranda uždegimas arba metaplazija, sutrikdantys natūraliai bronchuose vykstančią infiltrato ir eksudato rezorbciją.

Chroniško bronchito diagnozę apibūdina trys pagrindiniai simptomai: kosulys, skreplių pasirodymas ir dusulys, pasireiškiantis keletą dienų iš eilės arba – iki 3-jų mėnesių per paskutiniuosius du metus (sumarinis ligos laikas). Žinoma, jeigu šie požymiai nėra susiję su kuria nors kita bronchine-plaučių liga. Diagnozės diferencijavimas paprastai atliekamas ir tuberkuliozės, plaučių vėžio, bronchadenito, bronchinės astmos bei pneumomikozių (plaučių grybelinės) atvejais. Išskiriamos 3 chroniško bronchito formos:
1-katarinis;
2-pūlinis;
3-destrukcinis;
Klinikinis chroniško bronchito apibūdinimas charakterizuojamas pagal bronchų sienelėse atsiradusius paviršiaus pakitimus, savijautos pablogėjimo trukmę ir pagal tai, kiek pažeisti giliau esantys bronchų sienelės dangalai.

Esant pažeistoms stambioms bronchų atšakoms, kosulys esti periodiškai praeinantis ar pasireiškia priepuolio forma, skrepliai pūlingi arba – mukopurulentiniai (pūlingai gleivėti), negausūs. Tiriant perkusiniu bei auskultaciniu būdu – pakitimų nėra.
Esant viduriniųjų bronchų uždegimui, kosėjama rytais, kosulys drėgnas. Tokiu atveju, klausantis fonendoskopu, girdimas sausas, žemų tonų (bosinis) švogždimas, kuris kosulio metu išnyksta.

Esant smulkių bronchinių atšakų pakenkimui, kvėpavimas būna sunkus, kosulys drėgnas, nors ir atsikosėjama. Tiriant auskultaciniu būdu, girdisi sausi, švilpiantys (aukšto tembro) garsai.

Ligos paūmėjimo metu masažas negali būti taikomas; paūmėjimui praėjus, pacientui skiriama ne tik masažas, bet ir kvėpavimo pratimai bei fizioterapijos procedūros.

Masažo tikslas: sunkaus (dažno) kvėpavimo palengvinimas; eksudato rezorbcijos pagerinimas; limfos ir kraujo apytakos normalizavimas krūtinės ląstoje; kvėpuojamųjų raumenų sustiprinimas; krūtinės ląstos paslankumo atstatymas; plaučių audinio stangrumo bei elastingumo palaikymas; viso organizmo mankštinimas, stiprinimas bei grūdinimas.

Įrašas paskelbtas temoje Kvėpavimo organų sistemos susirgimai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.