Celiulitas

 

Pastaruoju metu, jei kalbama apie nutukimą ar apie papildomą svorį (taip pat – riebalus), literatūroje vis dažniau naudojamas terminas “celiulitas”. Kas gi iš tikrųjų turima galvoje, naudojant šį terminą ? Gana daug įdomių publikacijų apie celiulitą yra parašyta įvairiuose leidiniuose, tačiau mažai kas iš aplinkinių žino, kad celiulitas – gana rimtas susirgimas.

Nors keičiasi laikai ir keičiasi moterys, tačiau “gyvybinė” jų problema, – kaip atsikratyti celiulito – tebeegzistuoja.

Celiulitas (vokiečių terminas) – tai pavadinimas, apibūdinantis “korėtos” odos paviršių.

Celiulitas – tai susirgimas, kuris nepasireiškia skausmais, bet trikdo dvasinę moters būseną, be to, tai – ne vien riebalų kaupimasis po oda, tai kartu ir tiesioginis organizmo fiziologinių procesų atspindys.

Gerokai anksčiau literatūroje buvo vartojami terminai – “lipodistrofija”, “pasyvūs riebalai”, “sunkiai pašalinami riebaliniai dariniai”. Bet šiuo metu vis dėlto prigijo pavadinimas “celiulitas”, užimantis ypatingą vietą grožio ir sveikatos terminų žodyne.

Dar prieš 8 – 10 metų mes nė negirdėjome apie tokį susirgimą, nors Europos šalyse ir JAV celiulito problema egzistuoja seniai ir apie tai, kaip jo išvengti buvo kalbama dar 1960-aisiais. Gydant šį susirgimą, pasiekta neblogų rezultatų.

Pažymėtina, kad nuo celiulito kenčia 90 – 95 % visų moterų ir (beje), – ne tiktai apkūnios. Jis būdingas taip pat ir liesoms. Netgi atvirkščiai, – nebūtinai kiekviena apkūni moteris turi celiulito požymių. Mūsų laikais celiulito reiškiniai laikomi ne vien kosmetine problema, bet ir labai rimta mokslo užduotimi.

Celiulitas – tai visų pirma gyvenimo būdas. Paskutiniuoju metu mes daug mažiau judame, be to, vartojame nemažai pusfabrikačių, kurie turi visus reikalingus maisto papildus, dirbtinius pakaitalus, cukraus, aromatizuojančių medžiagų, dažų bei konservantų. Mūsų gyvenime daugiau stresų, mus veikia daug daugiau kenksmingų faktorių – tokių kaip aplinkos užterštumas, ultravioletiniai saulės spinduliai, rūkymas.

Vis daugiau mergaičių celiulitu suserga ankstyvame amžiuje, pradedant net nuo 14 metų. Šį procesą skatina greitai paruošiamas maistas, perdaug ankstyvas kontraceptinių vaistų vartojimas, greitas lytinis brendimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, stresai.

Ir vis dėlto – kuo celiulitas skiriasi nuo nutukimo ?

Celiulitas – tai ne paprastas riebalinis audinys, o išoriniai pakitimai, susiję su kai kuriais organizmo sutrikimais. Kokie mes bebūtume liesi, vis vien po oda turime riebalinio audinio, kuris bet kada gali išsivystyti į celiulitą.

Celiulitas – tai riebalinio audinio padidėjimas bei sustorėjęs jungiamasis audinys, kuriame susitelkia vanduo ir kaupiasi toksinai. Tai vienareikšmis medžiagų apykaitos sutrikimas, pakitusi oda, tai – vietinės kraujotakos bei vandens–druskų pusiausvyros sutrikimas, o taip pat ir “šlakų” kaupimasis organizme.

Norint suprasti celiulito esmę, būtina daugiau žinoti apie riebalus. Žmogus gimsta, turėdamas atitinkamą riebalinių ląstelių kiekį, tad svorio padidėjimas arba jo netekimas atsiranda ne dėl šių ląstelių skaičiaus pasikeitimo, o dėl kiekvienos iš šių ląstelių dydžio pokyčių (padidėjimo ar sumažėjimo).

Susikaupusių riebalų pasiskirstymas mūsų organizme priklauso nuo lyties, genetinės struktūros, gyvenimo būdo bei hormonų pusiausvyros. Dauguma vyrų turi obuolio formos figūrą. Jiems riebalai kaupiasi pilvo, širdies bei žarnyno srityse. Moterų kūno sudėjimas dažniausiai primena kriaušę, o riebalai joms telkiasi ant sėdmenų, ant šlaunų (išorinėje bei vidinėje pusėse) bei pilvo srityje.

Tam tikras riebalų kiekis, gaunamas su maistu, būtinai reikalingas žmogaus organizmui, nes riebalai atlieka daugelį svarbių gyvybinių funkcijų:

• Didelė dalis gaunamų riebalų saugomi organizme ir
panaudojami tik atsiradus papildomam energijos poreikiui;
• Tam tikras riebalų kiekis sunaudojamas būtiniausių hormonų
gamybai, taip pat – nervų, odos, kitų audinių bei organų
formavimuisi;

• Riebalai – labai gera izoliacinė medžiaga;
• Aukščiausios kokybės riebalų grupė – fosfolipidai, esantys
nervinių ląstelių sudėtyje, dalyvauja trumpalaikės bei
ilgalaikės atminties procesuose;
• Riebalai atlieka svarbų vaidmenį, organizmui įsisavinant
riebaluose tirpstančius vitaminus A, D, E, K;
• Riebalinis audinys sulaiko kenksmingas chemines
medžiagas, pesticidus bei kitus organizmui kenksmingus
elementus.

Celiulito “mėgstamos” kūno vietos ir jo susidarymo mechanizmas

Kiekvienos riebalinės ląstelės paviršiuje esti mikroskopinės struktūros, atliekančios funkcijas receptorių, kurie reguliuoja riebalų susikaupimo bei jų šalinimo procesus.
Alfa-2 receptoriai sugeba kaupti riebalus, o beta-receptoriai atsakingi už riebalų šalinimą iš riebalinių ląstelių. Šalinimo procesui turi reikšmės taip pat ir pro audinius pratekančio kraujo kiekis. Gausiai srovenantis kraujas padeda pasišalinti dideliam riebalų kiekiui iš riebalinių ląstelių. Celiulitinis audinys kaip tik ir būna labai menkai aprūpinamas krauju.

Riebalinėse ląstelėse ant sėdmenų, šlaunų bei ant kelių, (t.y. kaip tik tose vietose, kuriose celiulitas linkęs susidaryti), riebalus saugančių receptorių alfa-2, būna net šešis kartus daugiau, negu riebalus šalinančių beta-receptorių.

Viršutinių kūno dalių riebalinės ląstelės turi šešis kartus daugiau riebalus šalinančių beta-receptorių, negu riebalus kaupiančių receptorių alfa-2. Todėl riebalai visų pirma kaupiasi apatinėje kūno dalyje, o greičiau pasišalina iš audinių, esančių viršutinėje kūno dalyje.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų organizmas sukauptų 7 kg riebalų, tai 6 iš jų būtinai “nusėstų” ant sėdmenų, išorinėje bei vidinėje šlaunų pusėse, o tiktai 1kg – viršutinėje kūno dalyje. Ir atvirkščiai, jeigu jūs “numesite” 7 kg, tai apatinė kūno dalis neteks tiktai 1 kg, o viršutinė – net 6 kg. Todėl kūno svorio pakitimai keičia patį riebalų pasiskirstymo principą ir turi įtakos žmogaus kūno formų kitimui.

Normaliam ląstelių bei audinių funkcionavimui būtinas kraujo pakankamumas, normalus kraujospūdis bei savalaikis organizmo gyvybinės veiklos produktų šalinimas. Tai reiškia, jog gausus kraujo kiekis ne tik turi aprūpinti audinius deguonimi ir maisto medžiagomis, bet ir pašalinti anglies dvideginį bei toksinus, o sklandžiai veikianti limfinė sistema – transportuoti limfą.

Venos bei limfagyslės (priešingai negu arterijos) neturi savo sienelėse raumenų, todėl kraujo ir limfos skysčio grįžimas į bendrą kraujo apytakos sistemą priklauso nuo trijų,
tarpusavyje susijusių faktorių, kurie labai reikšmingi, aiškinantis celiulito formavimosi mechanizmą ir jo gydymą.

Celiulito formavimasis iš riebalų

Riebaliniam audiniui pakitus, vystosi celiulitas. Jo susidarymą lemia trys pagrindiniai faktoriai:

• mažojo kraujo apytakos rato pokyčiai;
• veninės kraujotakos sutrikimas;
• limfinio skysčio cirkuliacijos sutrikimai.

Kadangi visi šie veiksniai glaudžiai susiję, užtenka pasireikšti bent vienam iš jų, kad prasidėtų grandininė reakcija, į kurią pagaliau įtraukiami ir visi kiti, likusieji, faktoriai. Celiulito paliestas kūno paviršiaus plotas priklauso nuo mažojo kraujo apytakos rato pokyčių ir nuo to, ar labai ryškūs veninės bei limfinės sistemų sutrikimai. Pilnai pasireiškiantis celiulitas vis dėlto priklauso nuo riebalų kiekio, sukaupto riebalinėse celiulitinio audinio ląstelėse.

Pagrindiniai celiulito vystymosi etapai

I. Sulėtėjus kraujo tekėjimui mažajame kraujo apytakos rate, sutrinka audinių aprūpinimas krauju bei atsiranda išankstinė prielaida celiulitui pasireikšti, nors akivaizdžių požymių kol kas dar nematyti. Vienas iš ankstyvojo celiulito pasireiškimo požymių – lėčiau gyjančios mažos žaizdelės bei įdrėskimai.
Dėl veninės kraujo apytakos sulėtėjimo, audiniuose kaupiasi skystis. Mažosiose venose bei kapiliaruose kraujotakos praktiškai beveik ir nelieka. Čia gaminamos kenksmingos medžiagos (tokios kaip pieno rūgštis, amoniakas), kurioms veikiant kraujagyslių sieneles, prasideda uždegimas.

Limfos cirkuliacijai sulėtėjus, ji pradeda kauptis audiniuose. Tokiu būdu, limfoje esantis baltymas (sudarydamas skaidulines struktūras) nusėda audiniuose.

II. Sutrikus normaliai audinių kraujo apytakai, padidėja venų bei kapiliarų pralaidumas, o tai (užsistovėjusio kraujo poveikyje) gali sukelti nedidelius įplyšimus. Kraujas ir limfa, prasiskverbę į audinius, padidina vidinį audinių slėgį, ir taip dar labiau sutrikdomas kraujo bei limfos nutekėjimas.

Matomi šio etapo požymiai – subliuškusios venos (taip vadinamos kraujagyslių žvaigždutės) ir nedideli, pakitusios odos spalvos ploteliai. Apčiuopos būdu pastebima, jog dengiamasis audinys tapo stangrus ir kietas, o liečiant, – skausmingas.

III. Per kelias savaites ar mėnesius audiniuose susikaupusių skysčių limfagyslės jau nebeįstengia pašalinti. Skysčio susikaupimas šiame etape tampa būdingu audinių požymiu. Audiniai išbrinksta, pastorėja ir dėl to iškyla paviršiun plaukelių folikulai bei prakaito liaukos – oda tampa nelygi ir savotiškai panaši į “apelsino žievelę”.

IV. Limfos tekėjimas tuomet faktiškai jau nebevyksta, o baltymas, susisukęs į specifinės formos skaidulas, nusėda audiniuose. Dėl fibroblastuose vykstančių gyvybinės veiklos procesų (kuriems nebeužtenka deguonies ir maisto medžiagų) baltyminės skaidulos sustorėja. Aplink riebalines ląsteles šios skaidulos sudaro tamprų tinklą, kuris, sudarydamas griežtą “pasienio užkardos” efektą, neleidžia pasišalinti skysčiams iš audinių, ir dėl to oda atrodo “išgverusi”, glebi.

Dėl skysčio susikaupimo audiniai perdaug jais prisisotina, o tai trukdo normaliai kraujo cirkuliacijai, tad jis paprasčiausiai nuteka aplinkiniais keliais, “apeidamas” šią sritį, dėl to ir odos temperatūra čia gerokai sumažėja.

Veninė kraujotaka, gyvybinės ląstelių veiklos produktų šalinimas bei toksinų neutralizacija sutrinka. To išdavoje lengvai pažeidžiamas gyslų vientisumas ir lengvai susidaro mėlynės, kurios atslūgsta gana negreitai.

V. Kadangi kraujas į celiulitinį audinį nebepatenka, tos sritys, pro kurias jis teka, paprastai reaguoja į didelius čia pritekančio kraujo kiekius. Dėl metabolinių toksinų, susikaupusių kraujagyslių aplinkoje, jų spindis žymiai padidėja (daugiau priteka kraujo), todėl tarp šaltų celiulitinio audinio plotų atsiranda karštesnės vietos – “salelės”.

VI. Aplinkui riebalines pažeisto audinio ląsteles ir toliau formuojasi baltyminės skaidulos. Riebalų šalinimas iš riebalinių ląstelių nebevyksta dėl nepakankamo jų aprūpinimo krauju. Riebalai šiose ląstelėse (dėl jų paviršiuje esančių riebalus saugančių receptorių) ir toliau kaupiasi. Riebalų daugėja, skaidulos darosi vis storesnės, o jų kiekis vis didėja. Riebalai, limfa ir baltyminės skaidulos sudaro stambius korėtus darinius – steatomas. Sudarydamos specifinius sustorėjimus bei iškilimus odos paviršiuje, šios steatomos “gadina” ir visą figūrą.

Dažniausiai celiulito pažeidžiamos kūno vietos:

Moterims celiulitas dažniausiai pažeidžia šias kūno vietas – sėdmenis, šlaunis, kelius, blauzdas ir kulkšnis. Nors kartais celiulitas gali atsirasti taip pat ir pilvo, sprando bei dilbių srityse, ar netgi – šlaunų priekinėje pusėje.

Abdominalinio (pilvo srities) celiulito atsiradimas tiek moterims, tiek vyrams susijęs su pergyventais virškinimo sutrikimais, vidaus organų uždegimais bei stresais, o tai turi įtakos limfos susikaupimui riebaliniuose audiniuose.

Sprando srityje atsiradęs celiulitas beveik visuomet susijęs su kaklo, pečių bei rankų skausmais. Laikui bėgant jis susiformuoja į taip vadinamą “našlės kuprą” – celiulito pažeistą riebalinį iškilimą ant sprando. Ilgalaikio streso veikiami kaklo bei pečių raumenys stipriau spaudžia slankstelius, dėl ko pakinta jų išsidėstymas ir užspaudžiami kaklo bei pečių nervai. Šie pakitimai sukelia skausmus, prasideda vietinis uždegimas, ir, pradėjus kauptis limfos skysčiui, odos paviršiuje pasirodo požymiai, atspindintys šiuos sutrikimus.

Neretai celiulitas pažeidžia taip pat ir dilbių sritis, nors ši problema gal kiek aktualesnė senyvo amžiaus žmonėms. Riebalinio audinio pakitimas dilbių srityje dažniausiai esti veninės kraujotakos audiniuose sutrikimo pasekmė ir atsiranda tuomet, kai celiulito požymiai visame kūne (o ypač – kojose) – ryškiai matomi. Tokiu atveju neišvengiami taip pat ir kitokie venų sutrikimo požymiai – kraujagyslių įtrūkimai, kojų sustorėjimas ar limfinio skysčio kaupimasis.

Dismorfizmas – tai tokia celiulito forma, kai pažeidžiamos vien priekinės šlaunų dalys. Toks reiškinys kartais vadinamas “futbolininko kojomis”. Dažniausiai jis pasitaiko žmonėms, kurių veikloje kojoms tenka didžiausias fizinis krūvis. Dismorfizmas
atsiranda, sutrikus mažojo kraujo apytakos rato bei veninės kraujotakos veiklai priekinės šlaunų pusės riebaliniame audinyje. Visa kraujo apytaka bei kojų raumenų veninė kraujotaka (o ypač – šlaunų priekiniuose raumenyse), gali būti ir normalios būklės, bet jų apsirūpinimas krauju bei jo nutekėjimas iš paviršinių audinių, pasirodo, nepakankami. Raumenų (taip pat ir kojose) aktyvumo metu kraujas patenka čia, aprūpindamas audinius deguonimi. Kraujo atitekėjimas visuomet suteikia galimybę venų bei limfagyslių drenavimo procesui kojose (ypatingai – poodiniame raumeninio audinio sluoksnyje). Tuo tarpu, šiame audinyje kaupiantis skysčiams, bet kada gali pradėti vystytis ir celiulitas.

Celiulitą sukeliantys veiksniai

I. Kalorijų perteklius ir riebalų kaupimasis:
• Maisto medžiagose esantis riebalų ir cukraus perteklius
skatina riebalų kaupimąsi ant šlaunų bei ant sėdmenų;
• Reguliarus laikymasis dietos, kuri, palengvindama riebalų
pasišalinimą nuo viršutinės kūno dalies, skatina jų kaupimąsi
apatinės kūno dalies paviršiuose;
• Liesėjimo dietos, kai nedraudžiama vartoti cukrų ir riebalus,
padidina riebalų kaupimosi tikimybę tam tikrose kūno vietose,
o pastarosioms didėjant, formuojasi “kriaušės” pavidalo figūra;
• Nereguliarus maitinimasis, dažni užkandžiavimai padeda
kauptis riebalams apatinėje kūno dalyje.

II. Cukrus:

• Iš pradžių cukraus perteklius gliukogeno pavidalu kaupiasi
kepenyse, o paskui riebalų pavidalu nusėda apatinėje kūno
dalyje;
• Cukraus perteklius gali sutrikdyti mechanizmo veiklą,
kuris kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje, dėl ko pasireiškia per
didelis poreikis cukrui, ir pradeda augti svoris;
• Maisto racionas, kuriame trūksta šviežių ir natūralių produktų,
sukelia cukraus kiekį kraujyje kontroliuojančių mikroelementų
deficitą (chromo, cinko, nikelio ir kobalto);
• Polinkis cukrui, atsiradęs priešmenstruaciniu periodu, susijęs
su organizme vykstančiais hormoniniais pokyčiais bei
papildomos energijos poreikiu.

III. Alkoholis:

• Kaloringas ir labai greitai virstantis riebalais.

IV. Vandens kaupimasis:

• Vandens pasiskirstymas priklauso nuo kalio-natrio
pusiausvyros organizme ir nuo struktūrinių baltymų savybių.

V. Sintetiniai maisto produktai: dažai, aromatizuojančios medžiagos, konservantai, pesticidai.

VI. Alerginės reakcijos maistui ir jautrumas kai kurių rūšių maisto produktams.

VII. Hormonų įtaka:

• Estrogenas stimuliuoja riebalų kaupimąsi krūtinės, šlaunų,
sėdmenų ir kelių srityse, dažniausiai – esant lytiniam
brendimui arba nėštumo metu;
• Progesteronas (kuris įeina į kontraceptinių tablečių sudėtį) gali
būti vandens kaupimosi priežastimi;
• Infekcijos, uždegimai ir kitokie kiaušidžių bei lytinės sistemos
organų sutrikimai, “padedantys” formuotis celiulitui.

VIII. Dubens organų chirurginė invazija:

• Limfinės sistemos drenažo chirurginis sutrikdymas.

IX. Nėštumas:

• Charakterizuojamas padidėjusiu estrogeno bei progesterono
kiekiu;
• Gali būti vandens kaupimosi organizme priežastimi;
• Mažina jodo atsargas motinos organizme, sutrikdo normalią
skydliaukės veiklą, kas trukdo jos kūno svoriui “grįžti” prie
ankstesnio.

X. Adrenalinas ir stresai.

XI. Tiesioginis limfinės sistemos, mažojo kraujo apytakos rato bei
veninės kraujotakos pažeidimas.

XII. Limfmazgių blokada, – infekcijos ar uždegimo atveju, jiems
užsikimšus.

XIII. Normalaus limfos tekėjimo sutrikimas, ypatingai – kirkšniniame
kanale: per ankšti drabužiai užspaudžia kirkšninį kanalą, dėl ko
sutrinka veninio kraujo ir limfos nutekėjimas.

XIV. Netaisyklinga laikysena:

• Tokiu atveju irgi spaudžiamas kirkšninis kanalas;
• Nusilpus pilvo raumenims, sutrinka torakoabdominalinio (pilvo-
krūtinės) siurblio veikla dėl to apatinėse galūnėse bei sėdmenų
srityje pradeda kauptis skysčiai.

XV. Nuolatinis pilvo pūtimas gali būti celiulito atsiradimo priežastimi,
kadangi, užspaudus kirkšninį kanalą, sutrinka normali
torakoabdominalinio siurblio veikla.

XVI. Netaisyklingai masažuojant taip pat gali būti pažeidžiami
audiniai bei smulkiosios limfagyslės.

XVII. Nejudrus gyvenimo būdas, sėdimas darbas.

XVIII. “AVIA” skrydžių įtaka:

Ilgalaikis buvimas sumažintame atmosferos slėgyje (mažai
judant) skatina skysčio iš kraujagyslių bei limfagyslių
skverbimąsi ir jo nutekėjimą į aplinkinius audinius.

XIX. Laisvieji radikalai, atsirandantys rūkymo metu arba – veikiant
aplinkos taršalams bei saulės šviesai, pažeidžia mažąjį kraujo
apytakos ratą.

XX. Nikotinas.

XXI. Kofeinas (mažais kiekiais jis pagreitina medžiagų apykaitą, bet
didesni jo kiekiai taip pat kenkia mažojo kraujo apytakos rato
funkcijoms).

XXII. Riebalų nusiurbimas ir lipoplastika.

XXIII. Kūno sudėjimas ir genetiniai dėsniai:
• Lieknoms ir liesoms moterims celiulitas vystosi lėčiau ir –
greičiau gali būti išgydomas, negu kresnoms, stambaus
sudėjimo moterims;
• Celiulito atsiradimui tam tikros reikšmės turi ir paveldimumo
faktoriai.

Celiulito gydymas

Prieš pradedant gydyti celiulitą ir modeliuoti savo kūną, būtina apsvarstyti įvairius įmanomus metodus, pasverti visus “už” ir “prieš” ir, visų pirma pagalvoti: ar tai nepakenks paciento sveikatai. Juk grožis ir sveikata – tai dvi, tarpusavyje susijusios, sąvokos. Be to, moterims, sergančioms mažojo dubens organų ligomis (gimdos fibromioma, kiaušidžių policistozė ir kt.) gali būti taikomi ne visi procedūrose naudojami aparatai, o jei ir taikomi, tai tik lokaliai (gal būt – šlaunų paviršiuose).

1. Anticeliulitinė dieta:

• iki minimumo sumažinti sintetinių maisto priedų, dažų,
aromatizuojančių medžiagų vartojimą;
• nevartoti dirbtinių cukraus pakaitalų;
• nuolat stebėti, kad su maistu gautume pakankamai natrio;
• nepiktnaudžiauti skysčiais;
• mažinti riebalų perteklių maisto racione;
• riboti cukraus kiekį maiste; šis etapas turėtų būti derinamas su
priešceliulitinių kremų naudojimu, fiziniais pratimais arba –
medicininėmis procedūromis (gali tekti vartoti ir
mikroelementus);
• apriboti kavos bei alkoholio vartojimą;
• į savo maisto racioną įtraukti daugiau šviežių daržovių;
• vaisius valgyti atskirai, nes, vartojant juos kartu su
pagrindiniais maisto produktais, vaisiuose esanti fruktozė
padeda organizmui geriau pasisavinti riebalus;
• laikytis maisto produktų suderinamumo taisyklės bei jų kiekio
paskirstymo dienos racione.

2. Fiziniai pratimai:

• reguliariai atliekami fiziniai pratimai padidina kalorijų
“sudeginimo” greitį;
• fizinių pratimų metu susidaranti pieno rūgštis valo arterijas,
tokiu būdu pagerinamas audinių aprūpinimas krauju;
• atliekant pratimus kojomis, pagerėja veninio kraujo bei limfos
nutekėjimas širdies link;
• sulenkiant bei ištiesiant kojų pėdas, pagreitinamas limfos
drenažas;
• stiprus pilvo presas pagerina torakoabdominalinio siurblio
veiklą;
• asmenys, kuriems būdingas dismorfizmas, turėtų nuolat atlikti
atitinkamą pratimų kompleksą, padedantį tolygiai vystytis
raumenims tiek apatinėje, tiek ir viršutinėje kūno dalyje.
• patartina vengti pratimų, kurių metu perdaug apkraunami
keturgalviai šlaunies raumenys;
• pratimai kojoms, kurie atliekami trumpais, dažnai
pasikartojančiais judesiais, taip pat nerekomenduojami.

3. Laikysenos koregavimas

Taisyklingos laikysenos formavimas priklauso nuo nugaros, kaklo, pilvo, pečių ir dubens raumenų. Esant netaisyklingai laikysenai, stuburas pripranta prie natūralios pozos, o pacientą nuolat vargina galvos arba kaklo skausmai, dažnai maudžia nugaros apačioje. Dėl netaisyklingos laikysenos pilvo raumenys sudrimba, klubai atsikiša į priekį ir tuomet užspaudžiamas kirkšninis kanalas. To pasėkoje sutrinka normalus veninio kraujo ir limfos nutekėjimas, skystis kaupiasi kojų audiniuose. Norint pašalinti šiuos sutrikimus, ir tuo pačiu sustiprinti pilvo raumenis bei “ištiesinti” klubus, taip pat rekomenduojami kai kurie fiziniai pratimai.

4. Streso pašalinimas

Siekiant įvykdyti šią nelengvą užduotį, į anticeliulitinių veiksnių kompleksą rekomenduojama įtraukti taip pat ir racionaliosios psichoterapijos metodus.

5. Aromaterapija

Iš augalų išskiriami aliejai vadinami eteriniais ir dažnai naudojami aromaterapijoje. Nors nustatyta, kad per didelė šių aliejų koncentracija gali turėti ir toksinį poveikį .
Pagrindinis visų eterinių aliejų tirpiklis – taip pat aliejus, tačiau šio (pagrindinės medžiagos) aliejaus savybės tik dar labiau sustiprina gydomąsias aromaterapinio tirpalo savybes. Masažuotojai dažniausiai naudoja migdolų aliejų, nors celiulitinio audinio masažui bet kokiems jo mišiniams gaminti labiau būtų tinkamas riešutmedžio aliejus, kuris (skirtingai negu saldusis migdolų aliejus) teigiamai veikia ir kraujagysles, ir limfagysles. Išsimaudę vonioje ar po dušu, užlašinkite ant odos keletą šio aliejaus lašų ir lengvai, sukamaisiais judesiais jį įtrinkite (pradedant kulkšnies sritimi ir palaipsniui kylant aukštyn). Aliejaus mišiniu trinamos tik tos vietos, kurios pažeistos celiulito.

6. Kosmetinės priemonės.

Įvairūs kremai ir geliai (išskyrus ankstyvąsias celiulito susidarymo stadijas) turėtų būti naudojami tuo pačiu metu, kada taikoma ir dieta, ir fizinių pratimų kompleksas, ir masažas. 5 – 6-tame celiulito vystymosi etapuose kremai neveiksmingi. Anticeliulitines priemones rekomenduojama naudoti reguliariai (kasdieninis kursas, trunkantis 3-4 savaites) kartu su masažo procedūromis (masažo pirštine ar šepečiu).

Anticeliulitinių masažo metodų kompleksas

Įvertinant šiuo metu naujausią teoriją apie celiulito formavimosi mechanizmus bei jo pasiskirstymą žmogaus organizme, masažo priemones (esant šiai patologijai) galima charakterizuoti šitaip:

I. Tai turėtų būti ištisas veiksmų kompleksas, tarsi atkartojantis
atskiras celiulito patogenenezės grandis, be to, – veikiantis
kiekvieną iš jų atskirai.
II. Tam tikrų veiksmų mechanizmas, veikiantis viršutinius (ar net ir
giliau esančius) audinius.
III. Įvairiapusis poveikis, kurio rezultate – ne vien anticeliulitinis, bet
taip pat ir kitokie (gydomosios profilaktikos požiūriu) teigiami
efektai.
IV. Stiprus gydomasis faktorius turi būti derinamas su švelniu
(netrauminiu) poveikiu.

Įrašas paskelbtas temoje Medžiagu apykaitos sutrikimo susirgimai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.