Bronchinė astma

.

Bronchinė astma – chroniškas (infekcinės-alerginės kilmės) susirgimas, kurio charakteringiausias požymis – dusulio priepuoliai. Priepuoliai pasireiškia, atsiradus bronchinių raumenų spazmams, kuriuos iššaukia įvairiausi dirgikliai – augaliniai ar medikamentiniai preparatai. Susirgimo priežastis – apsauginė organizmo reakcija, įspėjanti apie pokyčius vegetatyvinėje nervų sistemoje – jautrumo slenksčio sumažėjimą.

Priepuoliai gana dažnai būna ūmūs, neretai nakties metu, kai tonusą organizmui suteikia parasimpatinė vegetatyvinės nervų sistemos dalis.

Priepuolio metu žymiai pablogėja iškvėpimas, nes oras iš alveolių pilnai nepasišalina, dėl alveolių padidėjimo vystosi emfizema.

Priepuolio trukmė įvairi. Krūtinės ląstos ertmė priepuolio metu gerokai padidėja, kvėpuojant girdisi švilpesys, veidas pamėlynuoja, atsiranda kankinantis kosulys.
Priepuolis užsibaigia, kosulio metu pasišalinus nedideliam kiekiui skaidrių išskyrų. Tarpai tarp priepuolių irgi labai nevienodi.

Bronchinė astma, pasireiškianti dažnais paūmėjimais, sukelia plaučių emfizemą ir plaučių-širdies nepakankamumą.

Astmos gydymas turi būti kompleksinis. Masažo procedūros laikomos vienu iš svarbiausių šios kompleksinės terapijos elementų. Masažuojama tarpuose tarp priepuolių.

Masažo tikslas: kvėpavimo raumenų ir nervų sistemos stiprinimas, darbingumo padidinimas, vegetatyvinės nervų sistemos parasimpatinės dalies tonuso gerinimas, bronchinių raumenų spazmų pašalinimas.

Įrašas paskelbtas temoje Kvėpavimo organų sistemos susirgimai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.