Įvadinis

Dėkoju, kad apsilankėte šioje svetainėje.

Bandysiu jus supažindinti su masažo teikiamomis galimybėmis, susirgimais, kuriuos galima gydyti masažu, masažo rūšimis ir sistemomis, masažo poveikiu žmogaus organizmui, ir t.t..

MASAŽAS

Masažas (pranc. “massage” graik. “massein” – “maigyti, trinti”, arab. „mass“ – „liesti, švelniai braukyti“, hebr. „mases“ – „liesti, čiupinėti“)  –  seniai žinomas gydymo būdas, nors tokio tikro ir aiškaus supratimo apie masažo poveikį tada dar nebuvo.

Masažas - tai speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma. Masažas atliekamas fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti bei stiprinti organizmą.

Masažuotojo rankomis atliekami judesiai vadinami masažo veiksmais.
Masažo paslauga – masažuotojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą profesinę kompetenciją atliekamas masažas.

Masažą mokėjo beveik visos tautos ir gentys, todėl negalima nesutikti su I. Sarkirovo-Serazinio nuomone, jog masažo metodų atsiradimui ir jų plėtojimuisi įtakos turėjo visos tautos.

Dar senų senovėje gydytojai ėmė pripažinti masažą kaip gydymo priemonę. Šis metodas buvo žinomas Kinijoje, Japonijoje, Graikijoje, masažavimo privalumus minėjo ir Hipokratas (460 – 377 p.Kr.). Kartu su masažu tuomet jau taikydavo ir gydomąsias procedūras, primenančias akupunktūrą.

Reikia pasakyti, jog ir vėlesniais laikais būdavo labai populiarūs (tiek paprastų žmonių tarpe, tiek tarp didikų) savotiški liaudies medikai – tai pribuvėjos, narininkai (kaulų įtvėrėjai), žyniai. Žinodami įvairiausių metodų kaip atstatyti išnirusius ar lūžusius kaulus, jie išgydydavo taip pat ir viduriavimą, skausmus juosmens srityje, pagelbėdavo moterims netaisyklingos gimdos padėties atveju ir t.t.

Masažo vystymosi istorijai Europoje turėjo reikšmės švedų gydytojo P. Lingo (1776 – 1839) darbai, kuriuose masažavimas buvo derinamas su gimnastika,  P. Lingas taip pat susistemino masažavimo būdus. Rusijoje XIX a. atlikti fiziologiniai tyrimai, siekiant nustatyti kaip masažo procedūros veikia sergančio ir sveiko žmogaus organizmą. Prieita išvados, jog įvairių susirgimų atvejais masažas veikia skirtingai, todėl galimi šio poveikio parodymai bei priešparodymai, buvo sudaryta masažo veiksmų klasifikacija ir sukurtos gydomojo masažo metodikos.

Didžiulę įtaką masažo populiarinimui turėjo rusų gydytojas I. Sabludovskij, Berlyne įkūręs pirmąją Valstybinę masažuotojų mokyklą (1882 m.). Jo moksliniai darbai apie masažo taikymą chirurgijoje, terapijoje ir sporte tebeturi svarbią reikšmę iki pat šių dienų. Apie fiziologinį masažo poveikį ir jo taikymo metodikas I. Zabludovskij parašė daugiau nei 100 mokslinių darbų.  Jis sukūrė ir keletą naujų masažavimo būdų bei įnešė didelį indėlį sportinio masažo taikymo plėtrai.

Taip prasidėjo nuoseklus masažavimo procedūros mechanizmo studijavimas, jo metodikos ir technikos mokymasis, parodymų bei priešparodymų analizavimas.

Ypač dažnai masažavimą imta taikyti Antrojo pasaulinio karo metais, nes tuo metu būtinai reikėjo atstatyti šimtų ir tūkstančių ligoninėse besigydančių sužeistųjų sveikatą.

Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Pagal apimtį masažas yra skirstomas Į bendrąjį ir dalinį.

Bendrasis masažas – tai toks masažas kada tam tikra tvarka ir laikantis tam tikro eiliškumo yra masažuojamas visas kūnas.

Dalinis masažas yra skirtas atskiroms kūno dalims, pavyzdžiui, nugarai, rankoms, kojoms ir kitoms kūno dalims masažuoti.

Pagal tikslą masažą galima skirstyti į gydomąjį, sportinį, higieninį, kosmetinį. Kiekviena šių masažo rūšių turi savo ypatumų.

Masaže naudojamos specialios metodikos, kurios taikomos įvairiems susirgimams gydyti.

Šiandien mūsų gyvenime (ypatingai paskutiniaisiais dešimtmečiais) masažas tampa vis populiaresnis (higieninis, kosmetinis, sportinis ir t.t.), nors visų svarbiausiu pripažįstamas gydomasis masažas, kuris gana dažnai įvairių susirgimų gydyme esti bene vienintelė priemonė.

Gydomasis masažas taikomas gydant pacientus, sergančius širdies-kraujagyslių, nervų sistemos ligomis, esant kvėpavimo organų, atramos-judėjimo, virškinimo ar lytinės sistemos funkcijų sutrikimams, o taip pat – medžiagų apykaitos sutrikimų atvejais.

Tenka apgailestauti, jog taip vadinamas vakarų pasaulis masažą priima daugiau tiktai kaip profilaktinę, atpalaiduojančią ar iš viso … priemonę. Dėl tokio požiūrio pati visuomenė daugiau praranda nei gauna.