ĮVADINIS

MASAŽAS

Masažas – tai speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma. Masažas atliekamas fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti bei stiprinti organizmą.

Masažuotojo rankomis atliekami judesiai vadinami masažo veiksmais.
Masažo paslauga – masažuotojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą profesinę kompetenciją atliekamas masažas.

Dar senų senovėje gydytojai ėmė pripažinti masažą kaip gydymo priemonę. Šis metodas buvo žinomas Kinijoje, Japonijoje, Graikijoje, masažavimo privalumus minėjo ir Hipokratas (460 – 377 p.Kr.). Kartu su masažu tuomet jau taikydavo ir gydomąsias procedūras, primenančias akupunktūrą.

Masažo vystymosi istorijai Europoje turėjo reikšmės švedų gydytojo P. Lingo (1776 – 1839) darbai, kuriuose masažavimas buvo derinamas su gimnastika,  P. Lingas taip pat susistemino masažavimo būdus. Rusijoje XIX a. atlikti fiziologiniai tyrimai, siekiant nustatyti, kaip masažo procedūros veikia sergančio ir sveiko žmogaus organizmą. Prieita išvados, jog įvairių susirgimų atvejais masažas veikia skirtingai, todėl galimi šio poveikio parodymai bei priešparodymai, buvo sudaryta masažo veiksmų klasifikacija ir sukurtos gydomojo masažo metodikos.

Šiandien mūsų gyvenime (ypatingai paskutiniaisiais dešimtmečiais) masažas tampa vis populiaresnis (higieninis, kosmetinis, sportinis ir t.t.), nors visų svarbiausiu pripažįstamas gydomasis masažas, kuris gana dažnai įvairių susirgimų gydyme esti bene vienintelė priemonė.

Gydomasis masažas taikomas gydant pacientus, sergančius širdies-kraujagyslių, nervų sistemos ligomis, esant kvėpavimo organų, atramos-judėjimo, virškinimo ar lytinės sistemos funkcijų sutrikimams, o taip pat – medžiagų apykaitos sutrikimų atvejais.